Robotikos aukso amžius

2017-07-18 - Kovo mėnesį dirbtinio intelekto programa „AlphaGo" nugalėjo „Go“ žaidimo didmeistį korėjietį Lee Sedol. Penkių partijų žaidime "AlphaGo" laimėjo keturis mačus. Tai tapo istoriniu įvykiu, nes pirmąsyk dirbtinis intelektas parodė savo pranašumą "Go" žaidime, kurio istorija siekia net 2500 metų ir kuris yra eksponentiškai sudėtingesnis nei šachmatai, o intuicijos čia reikia daugiau nei bet kuriame kitame žaidime.

Nuo 1961 metų, kai Naujajame Džersyje buvo sukurtas pirmasis pramoninio roboto prototipas, robotika nuėjo ilgą kelią. 1974 metais Björn Weichbrodt vadovaujama ABB komanda sukūrė IRB 6 - pirmąjį pasaulyje komercinį, mikroprocesoriais valdomą robotą, tapusį šiandieninių pramoninių robotų pirmtaku.


nuotr. Björn Weichbrodt su pirmuoju IRB 6

Nuo tada robotų technika žymiai išaugo, o robotai darbuojasi visose pramonės srityse, pradedant automobilių gamyba ir baigiant logistika. Ekonomistai nustatė, kad nuo 1993 iki 2007 metų robotai per metus darbo našumą padidino 0,36 proc. arba tai yra daugiau nei 0,34 procentai, kuriuos generavo garo variklis, kai 1850 - 1910 metais buvo mechanizuojama gamyba.

"PwC" atliktas tyrimas parodė, kad augantis įrenginių išmanumas iki 2030 metų prie pasaulio ekonomikos prisidės apie 15,7 trilijonų JAV dolerių. Tai yra daugiau nei kartu sudėjus Kinijos ir Indijos - dviejų greičiausiai augančių ekonomikos šalių - gamybos apimtys.

Sumanūs įrenginiai pirmiausia suteiks didesnį automatinių procesų lankstumą ir kvalifikuotesnę darbo jėgą; didės vartojimas, nes užsakovai pirks labiau individualizuotas, aukštesnės kokybės prekes. Pasak "Accenture" ataskaitos, tokių šalių kaip Kinija, kurios turi aukštą BVP procentą iš gamybos, augimo tempai išaugs 1,6 procentinio punkto.

Pramoninių robotų ir dirbtinio intelekto derinys veda link robotų tinklų, o čia galimybės yra didžiulės, nes dabar tik 2 procentai pramoninių robotų yra prijungti prie nuotolinio stebėjimo centrų.

Atsiradus didesnėms galimybės, robotai tapo prieinamesni pramonei. Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos ataskaita, 2015 metais robotų pardavimai išaugo 15 proc., o tai yra didžiausias iki šiol pastebėtas augimas per metus.

Pasak "ABI Research" maždaug per dešimtmetį JAV parduodamų pramoninių robotų skaičius šoktels beveik 300 procentų. Iki 2025 m. pasaulyje pramoninių robotų padaugės tris kartus, o Kinija taps didžiausia rinka.

ABB, nuo 1974 metų pardavusi daugiau nei 300 000 robotų, yra pasiruošusi tokiam ateities iššūkiui, o plečiamas robotikos padalinys per dieną vidutiniškai įdarbina apie tris žmones.

Robotai vis dažniau bus naudojami ten, kur yra pernelyg pavojinga dirbti žmonėms, o įmonės turės naudą iš robotų ekonomiškumo, nes investicijos dažniausiai atsiperka jau per pirmuosius darbo gamyboje metus.



Besimokantys robotai vis labiau padės žmonėms jų darbe. Vienas pirmųjų pasaulyje tikrai bendradarbiaujantis robotas yra ABB YuMi, kuris buvo sukurtas tam, kad dirbtų kartu su darbininkais surinkimo linijoje. Jutikliai leidžia YuMi pajusti, jei šalia yra žmogus, o tai reikšmingas žingsnis, lyginant su ankstesnės kartos robotais, kurie nieko panašaus nemokėjo.

Robotai užims tas darbo vietas, kurių žmonės nebenorės dirbti bei sukurs naujas. Pietų Korėja, Japonija ir Vokietija yra trys didžiausios šalys, kuriose 10 000 darbuotojų tenka vienas robotas. Bet jos vis tiek turi žemiausią nedarbo lygį pasaulyje. Pasak "McKinsey Global Institute" daugiau nei 90 proc. darbo vietų nebus visiškai automatizuotos ir ateityje, bet robotai ir žmonės vis daugiau bendradarbiaus.

Jau žinome precedentus, kai vyko dideli pokyčiai darbo rinkoje, pvz. kai mechaniniai kombainai ėmė nudirbti daugumą žemės ūkio darbų, žmonės susirado naujus darbus surinkimo linijose ar naujose ekonomikos srityse.

Vis dar yra daug dalykų, kurių robotai nesugeba atlikti, pvz. jie nemoka reaguoti į pokyčius kaip žmonės. Nors jie turi vizualines sistemas ir jutiklius, jie nesupranta savo aplinkos sąlygų arba, kitaip tariant, negali atlikti užduočių, kurioms jie nebuvo užprogramuoti.

Tačiau robotai tampa vis sudėtingi ir nebetoli ta diena, kai jie galės reaguoti į aplinkos pokyčius ir prisitaikyti prie besikeičiančių užduočių. Tokios bendrovės, kaip ABB, kuri kasmet investuoja 1,5 mlrd. JAV dolerių į mokslinius tyrimus ir plėtrą, bendrauja su 70 universitetų, yra gerai pasirengusios kurti platų skaitmeninių sprendimų spektrą. Tokie sprendimai gali panaudoti iš jutiklių gaunamus duomenis ir priimti skubius valdymo sprendimus.

Šie revoliuciniai pokyčiai yra daugiau nei teigiami. Ketvirtoji pramonės revoliucija atvedė robotiką į aukso amžių, todėl našumas gali augti daugelyje pramonės šakų ir žymiai pagerinti mūsų darbą.

      • Twitter
      • Facebook
      • LinkedIn
      • Weibo
      • Spausdinti
      • Siųsti el. paštu
    seitp202 8913d20e278db056c12581610028d249